Kas yra skrabalai
Skrabalai (vienaskaita – skrabalas) yra lietuvių liaudies mušamasis instrumentas, idiofonas. Koncertinis instrumentas – tai vertikaliomis eilėmis ant rėmo sukabinti skirtingo dydžio išskobti mediniai loveliai, į kuriuos mušama dviem lazdelėmis. Kuo lovelis mažesnis, tuo garsas aukštesnis; suderinti loveliai sudaro gamą, todėl skrabalais grojama ir melodija, ne tik ritmas.
Istorija
Iš pradžių skrabalas buvo ne instrumentas, o varpelis: medinę (rečiau metalinę) trapecijos formos dėžutę su vienu–trimis viduje kabančiais kalatuvais kabino ganomiems galvijams ant kaklo. Ant varpelių išraižydavo savininko inicialus, gamybos metus, ornamentus. Piemenys skrabalais ir grodavo.
XX a. pirmoje pusėje kaimo kapelose skrabalus be kalatuvų kabino ant kuolo ar būgno ir mušė lazdelėmis. 1947 m. pagal Jono Švedo sumanymą meistras P. Serva sukūrė devynių lovelių instrumentą su pedalu valdomu būgnu, vadinamu kelmu. Nuo tada skrabalai naudojami liaudies instrumentų orkestruose, o antroje amžiaus pusėje juos atgaivino ir folkloro ansambliai.
Kaip grojama
Atlikėjas stovi priešais vertikalų rėmą ir groja dviem lazdelėmis. Garsas medinis, trumpas, su aiškiu tonu. Instrumentas tinka ir greitiems liaudies šokiams, tokiems kaip „Kalvelis“, ir kitokiai muzikai – Karolio Šileikos repertuare yra Vivaldi, The Roop, Martin Garrix.